Daiva Kvizikevičienė
Gyvenu ir dirbu Kaune. Rodos, darbas ir specialybė pakankamai kūrybiški ir įdomūs, tačiau didžioji dalis laisvo laiko taip pat skiriama kūrybai - tapybai ant šilko. Paprastai kuriu archajinius piešinius: mandalas arba gyvybės medžius.
Kodėl mandalos ir gyvybės medžiai...
Nes būtent per juos teka mūsų būties syvai... tai amžinybės nuotrupos, pasiekę mus per amžių dulkes ir laikmečių kaitą...
Mandalų kūrimas - tai ramybė ir koncentracija, savęs išraiška ir gydymas per formą ir spalvą.
Jos stabilios arba žaismingos, kai kurios ryškios, kai kurios tvirtos.
Kitų paveikslų tema -gyvybės medis: amžinybės, kaitos ir atsinaujinimo simbolis.
Šiais savo kūriniais į kitų gyvenimą norečiau „įdėti prieskonį“ - reiklaingą spalvą ar ritmą.
Viešpatie, leisk suvokti Tavo sukurtą pasaulį
būti jo dalimi
pilnatvėj džiaugtis ir džiugint kitų širdis.
Ir iškeliu širdį aukštai
Kad vėjyje plazdėtų
Lyg šilko vėliava
Tapyta danguje.
Mano Rokų ievine papievine
lakštingala Izabele
išsuok širdžiai mano
meilės ir šviesos namus,
Mano ir visų ramybės ir laisvės namus
Su arkiniu langeliu
Plokščiu, tamsiu granito
akmeniu slenkstiniu
Rausva vijokline rože virš durų
Kur laukinės ir manojo darželio
kvepiančios gėlės
kaip dryžuotas kilimas nubėga link miško
kur laikas sustoja, kur aš esu.