Odos priežiūros priemonės: natūralumo link
Šiek tiek apie natūralią odos priežiūrą
Oda yra pats didžiausias žmogaus organas, kuris tarsi membrana skiria vidų ir išorę. Bet ji nėra hermetiškas celofanas. Priešingai – ji pralaidi, porėta,. Tad tai, ką mes tepame ant odos natūraliai prasiskverbia žymiai giliau į visą kūną. Ir gausiai, nes vis tik odos plotas yra didžiulis. Aišku, nuo kenksmingo aplinkos poveikio neįmanoma pilnai apsisaugoti net gyvenant užmiestyje, nes vėjai ir lietūs vis tik atneša užterštumą ir gausiai įsodrina juo mūsų odą.
Bet iš tiesų daug didesnį kenksmingą poveikį sveikatai turi gausiai naudojamos asmeninės higienos priemonės. Jų saugumas nėra taip griežtai prižiūrimas kaip maisto produktų. Po įmantriais, daugeliui nesuprantamais pavadinimais dažnai maskuojasi įvairios kenksmingos sintetinės medžiagos, kurios iš organizmo niekur nedingsta. Priešingai, jos kaupiasi mūsų kepenyse , inkstuose ir pan. Deja, įvairiausi naftos produktai, konservantai, dažikliai puikuojasi ant daugelio kremų, netgi itin brangių ir „prestižinių“. Dažnai jų normos yra netgi leidžiamos ir patvirtintos gausybės skirtingų standartų, o moksliniai tyrimai apie jų kenksmingumą sveikatai ignoruojami ar net blokuojami. Vartotojai kartais net nežino kokie kenksmingi yra jų naudojami produktai, nes informacija apie jų poveiki yra nutylima.
Į odos priežiūros priemones po įeina gausybė sintetinių medžiagų ir industrinių chemikalų: ir pesticidai, ir reprodukciniai toksinai, ir nuriebalintojai ar net medžiagos, kurios yra pripažintos kaip kancerogenai. JAV kasdien patvirtinami 7 nauji chemikalai. Saugumo testai neatliekami, remiantis nuostata, kad gamybininkai prieš parduodami gaminius, patys suvokia tai, jog produktas turi būti saugus. Per 30 metų buvo tikrinamas tik 11 % ingedientų saugumas. O kosmetikos pramonėje naudojama arti 11 000 komponentų, tarp kurių yra ne tik cheminių medžiagų, naftos produktų, bet ir hormoninių preparatų, kurie išbalansuoja mūsų kūno pusiausvyrą. Liūdniausia, kad jie yra ne toli gražu ne kukliomis dozėmis, bet sudaro gaminių pagrindą. Ir mes tepame visa tai ant odos, pro kurią jie lengvai patenka vidun... juolab, kad jie ir kuriami taip, kad kuo giliau prasiskverbtų.
Akivaizdu, kad tausodami save turėtume bent jau naudoti natūralios odos priežiūros priemones, kuriose nėra pavadinimais užmaskuotų kenksmingų sintetinių medžiagų. Tačiau pasitaiko tokių atveju, jog užrašas natūralus ar su natūraliomis medžiagomis tėra tik nuoroda į tai, kad gaminyje yra natūralių medžiagų, kurios kartais tesudaro 5 %. Žinoma, kai kurios kompanijos gamina gana saugius produktus, tačiau kitos renkasi pigesnius variantus ir naudoja tai, kas yra toksiška. O visiškai natūralių priemonių yra ne taip jau ir daug. Nes... netgi ekologiniai standartai kartais leidžia naudoti tam tikrą nedidelę dalį sintetinių, o dažnai ir kenksmingų konservantų, kad produktai negestų, mat natūralūs kremai be konservantų gali stovėti vos keletą mėnesių. Ką tokioje situacijoje daryti?
Atsakymas paprastas ir kartu sudėtingas – nenaudoti ant odos nieko, ko negalima vartoti į vidų. Tai yra, jei kremas ar kita kūno priežiūros priemonė gali būti valgoma, ji gali būti tepama ir ant odos. Skamba šiek tiek juokingai, bet taip yra, nes tik tada bus tikrai aišku, kad juose bent jau ypatingai žalingų ingredientų nėra. Aišku, nebūtina kremus valgyti, kadangi sumaišius skirtingas sudedamąsias dalis gautas rezultatas paprasčiausiai gali nebūti labai priimtinas mūsų skonio receptoriams... Bet principas yra aiškus: jei visa, iš ko susideda, tarkime, kremas, yra valgoma (na nebūtinai tai turi būti labai skanu, bet tai reiškia, kad tai nėra kenksminga), vadinasi galiu jį ir ant odos tepti.
Viena paprasčiausių išeičių yra naudoti aliejus. Odos priežiūrai (kaip beje ir maistui) geriausi yra šalto spaudimo aliejai, kadangi juose išlieka visos vertingosios maistinės medžiagos. Kaitinant didelė dalis jų tiesiog suyra, todėl aliejai netenka beveik visų mineralų ir vitaminų, kurie būna tuose produktuose, iš kurių jie gaminami. Tačiau spaudžiant aliejus šaltuoju būdu gaunamas žymiai mažesnis kiekis, todėl dažniausiai naudojamas karštas spaudimo būdas. Todėl jei aliejus būna šalto spaudimo apie tai būtinai parašoma etiketėje, o jei ne tiesiog nieko nerašoma.
Panašiai vyksta ir valant aliejus: dalis vertingų medžiagų yra prarandama. Valytas aliejus vadinamas rafinuotu. Karšto spaudimo būdu gauti aliejai paprastai visada valomi. Šalto spaudimo būdu gauti aliejai kartais valomi, o kartais paliekami visiškai natūralūs. Patys valymo būdai gali būti labai skirtingi: kartais valoma įvairiomis cheminėmis medžiagomis, o kartais gautas aliejus tiesiog praleidžiamas pro anglies ar kokios kitos medžiagos filtrą, kuris sugeria kai kurias medžiagas, ypač kvapus. Pirmuoju atvejų taip daroma, kad atskirti aliejų nuo kitų medžiagų, išsiskyrusių karšto gamybos proceso metu. Antruoju atveju taip daroma todėl, kad yra dalis žmonių, kurie alergiški vieniems ar kitiems kvapams arba jiems tiesiog kai kurių produktų kvapas yra nemalonus. Žinoma, kartu su kvapu pasišalina ir dalis veikliųjų medžiagų, tačiau kvapui jautriems ar alergiškiems žmonėms tai vis tiek geriau nei nuo alergijos išbertas kūnas.
Aliejai savo chemine sudėtimi yra sočiosios arba nesočiosios rūgštys. Žmogaus organizmui geriau tinka augalinės rūgštys nei gyvulinės, todėl derėtų naudoti augalinius aliejų, o ne gyvulių riebalus. Būdami rūgštimis jie neriebalina odos, jei yra tinkamai naudojami. Tad kaip aliejus reikia naudoti? Juos būtinai reikia tepti ant drėgno veido, kad paviršiuje esanti drėgmė įsiskverbtų i giluminius odos sluoksnius. Aliejus naudojamas labai negausiai: keli lašeliai įlašinami į delnus ir jais švelniai patapšnojamas veidas arba keli lašai užlašinami ant drėgnos vatos tampono ar servetėlės ir ja patepama oda. Taigi, reikia vos kelių lašelių. Atrodytų natūralūs aliejai nėra pigūs, bet dėl savo poveikio efektyvumo jie labai taupiai naudojasi, tad nedidelio buteliuko ilgam užtenka ir kaina tampa visai prieinama.
Kas labiau mėgsta kremus galima bandyti ieškoti ir natūralių kremų. Aišku, jie turėtų būti ne iš sintetinių metil-, etil-, propyl- ar pan. naftos produktų ir be parabenų. Tačiau prieš perkant būtina pasidomėti netgi apie natūralaus kremų pagrindą, mat vėlgi ieškant pigumo dažnai naudojami ne natūralūs šalto spaudimo aliejai, o tarkime, gana pigūs kiaulės taukai, kurie neprasiskverbia giliai į odą, o lieka ant paviršiaus ir užkemša poras...
© dr. Dalia Navikaitė ir graziai.lt, 2009.
Draudžiama GRAZIAI.LT paskelbtą informaciją panaudoti kitur arba platinti šią medžiagą, kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti GRAZIAI kaip šaltinį.